Gvatemala, Hondūras ir Salvadoras. Išlikusio Majų pasaulio širdis. 14 d. pažintinė kelionė su grupe ir vadovu

Dviejų savaičių kelionės Centrinėje Amerikoje metu mėgausitės įstabia gamta. Teritorija, kurią įveiksite keliaudami, yra vos kaip dvi Lietuvos, bet gamtos ir peizažų įvairove – žavinga, kontrastinga ir nepakartojama. Gvatemaloje ir Salvadore jus lydės ugnikalniai – jų šiose šalyse suskaičiuojama apie 60. Būtent Centrinės Amerikos vulkanai kadaise įkvėpė rašytoją Antoine’ą de Saint-Exupéry sukurti daugumą literatūrinių alegorijų, rašant „Mažąjį princą“. O Gvatemaloje ir Hondūre vis dar plytinčios didžiausios Centrinės Amerikos džiunglės paskatino daugybę praėjusių amžių keliautojų, archeologų ir nuotykių ieškotojų tyrinėti iškilią ir mažai pažįstamą majų civilizaciją. Jūs taip pat virsite nuotykių ieškotojais apsilankę šiuose į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktuose majų archeologijos parkuose: atrasite įspūdingo dydžio majų miestą Tikalį ir jį supančius paatogrąžių miškus, tyrinėsite majų meną ir istoriją žaviajame Kopano mieste, kur vis dar skraido papūgos aros, gilinsitės į majų mitologiją buvusiame svarbiame majų centre Kirigvoje. Prie Atlanto vandenyno, kurį įrėmina atogrąžų miškai, balto smėlio paplūdimiai, kokosų palmės ir mangrovės, susipažinsite su etnine grupe garifuna. Tai afrikiečių ir Karibų jūros salų aborigenų palikuonys, kurie, sakoma, užauga ir gyvenimą praleidžia mušdami būgnus ir šokdami. Kelionės pabaigoje ilsėsitės prie Ramiojo vandenyno vulkaninės kilmės juoduosiuose paplūdimiuose.

Kelionėje:

• Majų civilizacijos paminklai – Tikalis Gvatemalos džiunglėse ir rafinuotas Kopanas Hondūre
• Majai, stebuklingai išsaugoję savo kalbą, tradicijas, pasaulėžiūrą, tautinius drabužius ir net maisto gaminimo būdą
• Antigva ir jos kolonijinis paveldas
• Veikiantis Pakajos ugnikalnis
• Didžiulis Atitlano ežeras trijų ugnikalnių ir 12 vaizdingų indėnų miestelių apsuptyje
• Hondūro deimantas Kopanas ir paukščių parkas „Macaw Mountain“
• Komfortiškas poilsis prie Ramiojo vandenyno Salvadore

1 DIENA. VILNIUS – TARPINIAI ORO UOSTAI – GVATEMALA

Atskridę į Gvatemalą, sutvarkysite įvažiavimo į šalį formalumus. Gvatemalos sostinės oro uoste jus pasitiks profesionali vietinė gidė Lina – lietuvė, jau ketverius metus gyvenanti Gvatemaloje. Lydimi gidės vyksite į viešbutį. Atvykimo dieną gidė suteiks visą reikalingą praktinę informaciją. Nakvynė viešbutyje Gvatemaloje.

2 DIENA. GVATEMALA – ANTIGVA (pusryčiai, vakarienė)

Po pusryčių vyksite į ekskursiją po dabartinę Gvatemalos sostinę, kurios visas pavadinimas La Nueva Guatemala de la Asunción (liet. Naujoji ėmimo į dangų Gvatemala). Gvatemalos miestas atvykusiuosius nustebina chaotišku eismu ir daugybe šurmuliuojančių žmonių. Šis didžiausias Centrinės Amerikos megapolis turi jau daugiau nei 4 mln. gyventojų ir yra vienas moderniausių regione. XVIII a. pab. įkurta plačiame slėnyje išsidriekusi sostinė yra iškilusi 1 493 m virš jūros lygio, todėl čia vyrauja kalnų klimatas. Tai didžiulių kontrastų miestas, kur šalia modernių prekybos centrų zuja gatvės prekeiviai su savo vežimėliais, o ožkų pieną parduodantis vyras savo gyvulius veda pro prabangius automobilius, sustojusius sankryžoje… Važiuodami pagrindinėmis sostinės gatvėmis stebėsite, kaip buvę šalies valdovai – XIX ir XX a. diktatoriai – keitė sostinės veidą. Lankysitės Gvatemalos senamiestyje ir centrinėje aikštėje (vadinamoje Konstitucijos aikšte), supamoje Nacionalinės bibliotekos, miesto katedros ir Nacionalinių kultūros rūmų. Esant galimybei, užsuksite į Nacionalinius rūmus, kuriuos savo valdymo metais pastatė diktatorius Jorge Ubico. Šie rūmai – tai diktatoriaus sau pasistatytas paminklas (įėjimo mokestis – apie 6 USD). Apsilankysite muziejuje, kuriame eksponuojamas šalies reljefinis žemėlapis, atkartojantis XX a. pradž. šalies kraštovaizdį. Prieš daugiau nei šimtą metų, 1904 m., sukonstruotas inžinieriaus ir topografo Francisco Velos jis ir šiandien stebina savo tikslumu. Stebina, nes keliolika metų asiliuku, pėsčiomis ir kitomis įmanomomis transporto priemonėmis trukusių kelionių po XIX a. pab. Gvatemalą metu inžinierius ir jo padėjėjai surinko neįtikėtinai tikslią geografinę informaciją, kurią šiandien patvirtina net GPS įrenginiai. Šalia, muziejaus teritorijoje, pasodinta daug hormigo medžių. Iš jų medienos gaminamos marimbos – Gvatemalos nacionaliniai muzikos instrumentai. Laisvas laikas papietauti. Vėliau vyksite į Antigvos miestelį (per 40 km nuo sostinės, apie 1 – 2 val.). Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Antigvoje.

Nuvažiuotas atstumas apie 100 km.

Dienos akcentas

XX a. architektūros ir inžinerijos šedevras – unikalus ir nepaprastai tikslus Gvatemalos reljefinis žemėlapis.

3 DIENA. ANTIGVA – PAKAJOS UGNIKALNIS (pusryčiai, vakarienė)

Po pusryčių keliausite tyrinėti senosios sostinės Antigvos. Ji 1543 m. įkurta ispanų šlovingai egzistavo 250 metų. Visus šiuos metus tai buvo religinė, administracinė, finansinė ir politinė Centrinės Amerikos širdis. Šis miestas smarkiai apgriuvo per 1773 m. žemės drebėjimą, todėl buvo apleistas ir nuspręsta sostinę perkelti į kitą slėnį – ten, kur sostinė įsikūrusi ir šiandien. Senasis miestas daugiau nei 150 m. liko stovėti apleistas ir beveik negyvenamas, kol 1940 m. buvo paskelbtas nacionaliniu Gvatemalos paveldu. Miestas plyti slėnyje Panchoy tarp trijų ugnikalnių, supamas vešlios augalijos ir daugybės vandens šaltinių. Įspūdinga, Europos baroko įkvėpta architektūra pasakoja Ispanijos konkistadorų ir vietinių indėnų užkariavimo istoriją, daugybė bažnyčių, vienuolynų bei koplyčių mena religinių ordinų laikus. Puikiai išlikusios ir gėlėse paskendusios turtingų bei įtakingų kolonistų šeimų rezidencijos atskleidžia šių šeimų buitį, asmeninio gyvenimo detales ir sunkiai įsivaizduojamą prabangą. Miestelis Antigva su daugiau nei 30 bažnyčių ir vienuolynų griuvėsiais – tai kolonijinės epochos paveldas ir svarbiausias krikščionybės centras visoje Centrinėje Amerikoje, saugantis unikalias religines ir meno tradicijas. Vis dėlto nei europiečių kolonizacija, nei modernieji laikai nesunaikino unikalios majų kultūros: prie nuostabaus grožio Atitlano ežero, apsupto ugnikalnių, ir aukštikalnėse įsikūrusiame Čičikastenango miestelyje pažinsite skirtingų etninių grupių majų indėnus. Jie, nors puikiai įsilieję į modernųjį pasaulį, vis dar gyvena pagal savo protėvių pasaulėžiūrą, skaičiuoja laiką pagal savą kalendorių, garbina saulę religinėse ceremonijose, rengiasi tradiciniais kostiumais ir praktikuoja senuosius amatus. Antroje dienos pusėje (priklausys nuo ugnikalnio aktyvumo) vyksite į vieną iš trijų veikiančių Gvatemalos ugnikalnių – Pakają. Jo aukščiausia viršūnė virš jūros lygio iškilusi 2 552 metrus. Žygis pėsčiomis gali trukti iki keturių valandų (už papildomą 30 USD mokestį į vulkaną užkelia ir nuleidžia mulai). Giedrą dieną kopiant atsiveria nuostabūs vaizdai – slėnyje išsidriekusi sostinė ir jos priemiesčiai, ežerėliai ir ugnikalnių grandinė, nutįsusi per visą pietinę šalies dalį. Esant labai geram matomumui, matyti net Ramusis vandenynas. Kopdami tyrinėsite vulkano šlaitų augaliją, kurią aukščiau pakeis į akmenį sustingusi lava, vis dar alsuojanti karščiu. Tai lyg natūrali keptuvė, kur galima puikiai iškepti dešreles, kiaušinius ar saldžiuosius zefyrus. Ugnikalnis – vis kintantis gyvas organizmas, todėl kiekvieną kartą kelionė juo žada nepakartojamus įspūdžius. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Antigvoje.

Nuvažiuotas atstumas apie 150 km (apie 2 val.).

Dienos akcentas

Laiko nepaliesta, trijų ugnikalnių apsupta Antigva, UNESCO objektas.

4 DIENA. ANTIGVA – ČIČIKASTENANGAS – ATITLANO EŽERAS (pusryčiai, vakarienė)

Po pusryčių vyksite link aukštikalnėse įsikūrusio Čičikastenango miesto – jau ne vieną šimtmetį vieno svarbiausių indėnų etninės grupės quiche centrų. Aplankysite Šv. Tomo bažnyčią ir vienuolyną, kur pirmaisiais XVIII a. metais kunigavęs dominikonų vienuolis Francisco Ximénezas rado šventąją majų knygą. Tai pasirodė esąs patarimų rinkinys „Popol Vuh“, kur ne tik pasakojama majų istorija iki 1550 m., bet ir apibrėžiama jų pasaulėžiūra, mitologija ir tikėjimas, išlikę iki šių dienų. Bažnyčios papėdėje, centrinėje miesto aikštėje, plyti spalvingas turgus, kur nuo pasiūlos ir įvairovės raibsta akys, o pardavėjai susirenka iš visos Gvatemalos kalnų. Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai jau iš vakaro atskuba čia parduoti savo prekių ir nusipirkti būtiniausių ūkiui daiktų, sužinoti naujienų. Pirmi kadaise galingos ir paslaptingai dingusios majų civilizacijos pėdsakai datuojami 2000 m. pr. Kr. XVI a. pradž. čia atkeliavę ispanai konkistadorai rado tik paslaptingai apleistus miestus – patys majai buvo išsikraustę į džiunglių arba kalnų gilumą. Užkariautojai per prievartą stengėsi atversti indėnus į krikščionybę, naikino jų kultūrą, degino majų chronikas, draudė net gydomuosius ir ritualinius augalus. Tačiau krikštijimas tik iš dalies buvo vaisingas, nes indėnai kiek galėdami priešinosi ir stengėsi išlaikyti savo protėvių tikėjimą ir papročius. Dažniausiai jie krikščionybės teiginius sujungdavo su savo tradiciniais tikėjimais ir papročiais. Čičikastenange išvysite quiche tautos indėnų, katalikų bažnyčioje besimeldžiančių savo dievams pagal senąsias majų tradicijas ir apeigas. Čia vis dar meldžiamasi saulei ir keturioms pasaulio kryptims, garbinamos bitės ir tikima, kad jų įsivaizduojamas pomirtinis pasaulis egzistuoja požemyje. Čičikastenango kultūra – tai nuostabaus quiche etninės grupės atkaklumo rezultatas: tauta net po pusės tūkstančio metų sugebėjo išsaugoti tradicijas, majų tautose gyvuojančias nuo 1000 m. pr. Kr. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Panachačelio mieste prie Atitlano ežero.

Nuvažiuotas atstumas apie 150 km.

Dienos akcentas

Čičikastenango turgus – siautulingas spalvų, tarmių, drabužių, kvapų ir prekių kaleidoskopas.

5 DIENA. ATITLANO EŽERAS – SAN CHUAN LA LAGŪNA – GVATEMALA (pusryčiai, vakarienė)

Dar iki pusryčių nepraleiskite progos išvysti saulėtekį Atitlano ežere ir pajusti, kaip bunda ežeras ir jį supantys kalnai bei trys išdidūs ugnikalniai: Atitlanas, Tolimanas ir San Pedras. Saulei tekant, atsiskleidžia visas ežero ir jį supančių ugnikalnių grožis bei spalvų žaismas. Po pusryčių – kruizas po Atitlano ežerą. Kaip vulkaninių darinių rezultatas atsiradęs ežeras yra pats giliausias Gvatemaloje (jo gylis daugiau nei 300 m). Ežere palaidotos majams šventos salos, kur jų protėviai prieš porą tūkstančių metų plaukdavo atlikti ritualų. Vietinėmis legendomis apipintas Atitlanas garsus savo paslaptinguoju vėju Xocomil, kuris kyla kiekvieną popietę ir ima drumsti ežero vandenis. Vandens telkinys įkvėpė ne vieną rašytoją, poetą ir tikrai nepalieka abejingų keliautojų. Ežero pakrantėse tingiai išsibarstę spalvingi skirtingų etninių grupių kaimeliai, kai kurie jų pasiekiami tik vandeniu. Apsilankysite kaimelyje San Chuan La Lagūna, kurį romantiškai įrėmina kalva, primenanti gulinčio majų vyro veidą. Miestelio žmonės garsūs amatais ir menais, ypač primityviąja tapyba, vaizduojančia majų gyvenimo ypatumus iš paukščio skrydžio. Taip pat susipažinsite su vietinėmis audėjomis. Jos iki šiol audžia rankomis ir savo audiniams naudoja natūralius, augalinės kilmės dažus. Audimas – tikroji bet kurios majų moters tapatybės išraiška. Į audinius jos sudeda visus savo išgyvenimus, patirtį ir tautos istoriją. Jei laikas ir oras bus palankūs, užsuksite į Santjago Atitlano miestelį. Čia jus pakerės itin konservatyvi majų pasaulėžiūra, nulemta sudėtingos šios tautelės istorijos. Be to, turėsite galimybę pasigėrėti nuostabiais vyrų bei moterų kostiumais, išmargintais įvairiausių regiono paukščių motyvais. Vyksite į namus, tais metais saugančius Didįjį protėvį Rilaj Maam, dar vadinamą šventuoju Mašimonu. Dievybės galia tikima taip, kad Santjago Atitlano bažnyčioje ji garbingai sėdi ant altoriaus, nors Katalikų bažnyčia jos ir nepripažįsta. Tai viena įspūdingiausių religinio sinkretizmo apraiškų visoje moderniosios Gvatemalos istorijoje. Po ekskursijos išvyksite į Gvatemalą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Gvatemaloje.

Nuvažiuotas atstumas apie 100 km.

Dienos akcentas

Atitlano ežero etniniai kaimeliai – senosios majų kultūros židiniai.

6 DIENA. GVATEMALA – FLORESAS – TIKALIS – FLORESAS (pusryčiai, pietūs, vakarienė)

Anksti ryte vyksite į oro uostą ir skrisite į Floreso provincijos Peteno regioną. Čia saugomi džiunglių stūkso tūkstančiai majų aukso amžių menančių miestų. Atvykę autobusu važiuosite į bene garsiausią visų laikų majų civilizacijos miestą Tikalį, esantį Tikalio nacionaliniame parke ir įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Turtinga ir sena majų civilizacijos istorija jaudina iki šiol. Archeologai vis dar dirba šiame nepakartojamame mieste ir kasmet apie jį ir jo gyventojus sužino naujų dalykų. Tankių džiunglių supamas Tikalis, jo šventyklos, rūmai, aikštės, grįstos gatvės ir vandens tiekimo sistema mums mena svarbaus majų miesto istoriją: jo valdovų kovas ir kultą, ritualus, unikalią majų laiko skaičiavimo bei matematikos sistemas, astronominius išradimus ir meno klestėjimą. Tvirtinama, kad prieš nuosmukį Tikalyje galėjo gyventi net iki 200 tūkst. žmonių. Iki X a. šis neįtikėtino dydžio miestas buvo apleistas, civilizacija patyrė nuosmukį. Kodėl? Archeologai tvirtina, kad dabartinės klimato kaitos ir gamtinių išteklių intensyvaus naudojimo problemos nebuvo svetimos ir senajai majų kultūrai, tad šiandien galime iš jų civilizacijos daug ko pasimokyti. Ekskursijos metu sustosite papietauti. Su gidu aplankysite įspūdingas piramides, aikštes, šventyklų kompleksus. Miestas buvo toks didelis, kad nueiti nuo vieno lankomo objekto iki kito užtrunka 10 – 20 minučių. Pakilsite į 60 – 75 m aukščio piramides, nuo kurių atsiveria tiesiog nuostabūs miesto ir džiunglių vaizdai. Vakarop vyksite į žavų Floreso miestelį, įsikūrusį saloje. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Florese.

Nuvažiuotas atstumas apie 120 km (apie 2 val.).

Dienos akcentas

UNESCO objektas – savo mįslių nenorintis atskleisti Tikalis. Bet gal jums pavyks?

7 DIENA. FLORESAS – SAFARIS DULSĖS UPE – LIVINGSTONAS (pusryčiai, vakarienė)

Po ankstyvų pusryčių su nedidelėmis kuprinėmis (pasiruošę būtiniausių daiktų rinkinį dviem dienom) vaizdingais kalnų keliais išvyksite į Dulsės upės regioną. Pirmoji stotelė – prie piratų laikus menančios pilies San Felipe de Lara. Ši nedidukė, bet romantiška pilis įsikūrusi vietoje, kur į Isabalio ežerą įteka upė Dulsė. Tiesa, pilies istorija nėra tokia romantiška. XVI a. pradž. šiame regione klestėjo prekyba, XVII a. ispanai, norėdami apginti uostus ir pakrantes nuo olandų, anglų ir prancūzų piratų antpuolių, pastatė šią pilį. Motorinėmis valtimis plauksite (apie 4 val.) Dulsės upe į Livingstono miestą, įsikūrusį Dulsės upės deltoje prie Karibų jūros. Plaukdami turėsite galimybę stebėti vešlų atogrąžų pakrančių mišką ir mangroves, kupinas įvairiaspalvių ir balsingų paukščių, pasigrožėti ne mažesne vandens gyvūnų įvairove. Nuostabios žalumos ir vešlumo upės pakrantėse matyti įspūdingi kontrastai: prabangios vilos, pastatytos ant vandens, kurių šeimininkai čia atplaukia jachtomis, vietinių indėnų pašiūrės ir vaikai, mediniais luotais plaukiantys į mokyklą. Sustosite papietauti restorane. Rekomenduojame paragauti ypatingos jūrų gėrybių sriubos su kokosais ir bananais. Čia pat galėsite pasimaudyti šalia esančiame terminių vandenų natūraliame baseinėlyje. Į pavakarę atvyksite į Livingstoną. Prie Atlanto vandenyno įsikūręs ir balto smėlio paplūdimių supamas Livingstonas ypatingas savo tingia Karibų jūros dvasia ir vietiniais gyventojais – etnine grupe garifuna. Šie žmonės – tai vergų iš Afrikos ir Karibų jūros aborigenų palikuonys, turintys savo kalbą, išlaikę unikalius papročius ir virtuvės tradicijas. Pasaulyje žinomas jų savitas šokių stilius. Garifuna kalba, šokiai ir muzika įtraukti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Livingstone.

Nuvažiuotas atstumas apie 190 km (apie 4 val.).

Dienos akcentai

Safaris Dulsės upe su gurmaniškais atradimais. Tik vandeniu pasiekiamas Livingstonas – Karibų jūros ir Afrikos šalių tradicijų „salelė“.

8 DIENA. LIVINGSTONAS – PUERTO BARJOSAS – KIRIGVA – KOPANAS (HONDŪRAS) (pusryčiai, vakarienė)

Po pusryčių Livingstone, laivu plauksite į uostamiestį Puerto Barjosą. Iš čia gerais kalnų keliais važiuosite link Hondūro. Pakeliui apsilankysite archeologiniame Kirigvos parke. Šis parkas – tai paatogrąžių miško oazė, apsupta beribių bananų plantacijų. Įdomu tai, kad būtent šios plantacijos mena išskirtinį Gvatemalos istorijos tarpsnį, kai XX a. pirmoje pusėje JAV įmonė monopolininkė „United Fruit Company“ net tik Gvatemalą, bet ir visą Centrinę Ameriką apsodino bananais ir juos ėmė pardavinėti Vakarų šalims. Įsigijusi teisę sodinti bananus įmonė iškirto didžiulius atogrąžų ir paatogrąžių miškų plotus, o medieną pardavė. Ši įmonė, vadinta verslo aštuonkoju, buvo tokia įtakinga, kad turėjo savo laivyną, geležinkelius ir kontroliavo Centrinės Amerikos vyriausybes. Nedidelė teritorija, kur įsikūręs Kirigvos parkas, vis dar saugo šiai zonai tipišką augaliją ir gyvūniją. Kirigva, manoma, buvo vienas iš Tikalio įtakos sferoje buvusių majų miestų pietrytinėse majų žemėse. Šis miestas, įsikūręs prie Motagvos upės, buvo svarbus uostas, įkurtas prekybos keliams kontroliuoti. Iki 738 m. jį valdė galingas gretimas miestas Kopanas. Tačiau 738 m. Kopano valdovas, vadintas XVIII Triušiu, lankydamasis Kirigvos mieste, buvo nužudytas ir vietinio valdovo paaukotas dievams. Taip Kirigva tapo nepavaldi Kopanui ir galėjo nebemokėti didžiulių duoklių. Kirigvos valdovas pasirinko titulą, lygų Kopano valdovo titului, o apie savo miesto klestėjimą skelbė statydamas skaptuotus smiltainio monumentus. Į UNESCO paveldo sąrašą Kirigva įtraukta 1987 m. dėl įspūdingo aukščio monolitų stelų, kurių aukščiausia siekia daugiau nei 10 m, įstabių altorių ir akmenų, vadinamų zoomorfais. Išskaptuoti rašmenys, dievai ir mitologinės zoomorfinės būtybės pasakoja ne tik šio miesto istoriją, mitologiją, bet ir byloja apie majų pasaulio sukūrimą 3114 m. pr. Kr. Atvykę į Hondūrą apsilankysite paukščių parke „Macaw Mountain“, kuriuo vietiniai labai didžiuojasi. Tai retų paukščių apsaugos, reabilitacijos ir mokslinių tyrimų centras, kur dirba profesionalūs ornitologai ir mokslininkai. Parko teritorijoje auga šimtamečiai medžiai, čiurlena žavingas upelis, nuostabiai kvepia kavos ekologinės plantacijos medeliai. Parko pasididžiavimas – raudonosios papūgos aros, majų kultūroje laikytos dievybėmis – saulės ugninių spindulių įsikūnijimu. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Kopane.

Nuvažiuotas atstumas apie 135 km (apie 3 val.)

Dienos akcentas

Didingą majų civilizaciją menanti Kirigva, UNESCO objektas.

9 DIENA. KOPANAS – SALINITAS (SALVADORAS) (pusryčiai, vakarienė)

Po pusryčių aplankysite Kopano griuvėsių archeologinį kompleksą, esantį Hondūro teritorijoje. Tai bene įspūdingiausia majų civilizacijos vietovė visoje Pietų Amerikoje, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Apžiūrėsite įspūdingą akropolį, iš kur valdė ir susirinkdavo valdovai ir jų patarėjai, didžiąją aikštę, kurioje aukojimus stebėdavo ir per šventes šurmuliuodavo miesto liaudis. Šiais laikais Kopanas šlovinamas kaip majų miestas, pasiekęs ypač aukštą meno lygį. Itin gerbiami raštininkai šimtmečiais akmenyse fiksuodavo miesto ir valdovų istoriją. Raižyti akmens reljefai stebina elegancija, lankstumu – kaip kietos akmens skulptūros gali atrodyti tokios trapios, gracingos ir gyvos? Kaip šiuos raižinius tų dienų menininkai kūrė primityviais įrankiais? Žavųjį Kopano miestą spalvomis džiugina iš parko „Macaw Mountain“ į laisvę paleistos papūgos aros. Senieji miesto gyventojai tikėjo, kad šios papūgos yra dievų pasiuntinės žemėje. Kopane stūkso ir įspūdingieji hieroglifų laiptai, papuošti visame Žemės Vakarų pusrutulyje ilgiausiu, net 1 250 dantiraščio simbolių senoviniu tekstu. Kadangi laiptai ne vieną kartą buvo sugriuvę ir glifai susikeitė vietomis, majų rašto tyrinėtojai vis dar stengiasi iššifruoti tekstą. Apžiūrėję kompleksą per Gvatemalos Respublikos teritoriją vyksite prie Ramiojo vandenyno pakrantės Salvadore. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje vietovėje Salinitas.

Nuvažiuotas atstumas apie 380 km (apie 6 val.).

Dienos akcentai

Elegantiškasis Kopanas, UNESCO objektas, ir ryškiosios papūgos aros.

10 – 11 DIENOS. SALINITAS (viskas įskaičiuota)

Poilsis prie Ramiojo vandenyno jaukiame, didelę teritoriją su parkais ir tvenkiniais užimančiame viešbutyje su maitinimo tipu „viskas įskaičiuota“. Paplūdimiai, baseinai, indėnų pirtis, treniruokliai, masažai, teminiai restoranai – veiklos užteks visai dienai. Norintieji už papildomą mokestį galės apžiūrėti įspūdingą Choją de Sereną, vieną svarbiausių Salvadoro archeologinių radaviečių, arba vykti į kitas ekskursijas. Nakvynė viešbutyje vietovėje Salinitas.

12 DIENA. SALVADORAS – SAN SALVADORAS (pusryčiai, vakarienė)

Apie 12 val. išvyksite į San Salvadorą, pakeliui grožėsitės Santa Anos, Isalko bei Cerro Verde ugnikalniais. Atvykę leisitės į panoraminę ekskursiją po šalies sostinę. Įsikūrę viešbutyje turėsite laisvo laiko. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje San Salvadore.

Nuvažiuotas atstumas apie 170 km (apie 4 val.).

13 – 14 DIENOS. SAN SALVADORAS – TARPINIAI ORO UOSTAI – VILNIUS

Anksti ryte vyksite į oro uostą. Skrydis San Salvadoras – tarpiniai oro uostai JAV ir Europoje – Vilnius.

Į kainą įskaičiuota:

• pasitikimas oro uoste ir visi pervežimai pagal programą;
• 12 nakvynių 3 – 4* viešbučiuose;
• ekskursijos pagal programą ir įėjimo mokesčiai į programoje nurodytus objektus;
• maitinimas pagal programą: 11 pusryčių, 3 pietus, 11 vakarienių;
• lietuviškai kalbančio gido vadovo paslaugos pažintinio turo metu.

Papildomos išlaidos:

• lėktuvo bilietas Vilnius – Gvatemala, Salvadoras – Vilnius (nuo 1 190 €);
• būtinas elektroninis leidimas (ESTA) keliauti į JAV ir biometrinis pasas;
• pasienio mokesčiai Hondūre ir Salvadore (apie 10 $);
• gėrimai ir programoje nenumatytas maitinimas;
• medicininių išlaidų draudimas;
• neįvykusios kelionės, kelionės jungties praradimo, bagažo draudimas;
• papildomos ekskursijos;
• mokesčiai už fotografavimą ir filmavimą turistiniuose objektuose (jei yra);
• arbatpinigiai gidams ir vairuotojams;
• asmeninės išlaidos.

Pastabos:

• kelionės organizatorius pasilieka teisę prieš kelionę optimizuoti kelionės struktūrą ir apie tai informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki išvykimo;
• kelionės organizatorius pasilieka teisę kelionės metu keisti programą, ekskursijų eilės tvarką ir viešbučius dėl aplinkybių arba įvykių šalyje (turistų saugumas, gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios, ir neatsako už dėl to atsiradusias
• papildomas išlaidas, pavyzdžiui, dėl vizų pratęsimo, naujų lėktuvo bilietų, skiepų ir kt.;
• nakvynių skaičius – 12;
• keliautojų skaičius – mažiausiai 16;
• nesurinkus mažiausio keliautojų skaičiaus ir keliautojams sutikus, grupė gali vykti be kelionės vadovo, kaina perskaičiuojama;
• nesurinkus mažiausio keliautojų skaičiaus, pasikeitus skrydžių tvarkaraščiams, lėktuvų bilietų ir (arba) kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės data ir kaina gali keistis;
• priemoka už vienvietį kambarį – 495 €;
• nurodytas važiavimo laikas gali keistis dėl eismo, oro sąlygų, kelių būklės;
• rekomenduojame prieš kelionę pasirūpinti sveikata. Kreipkitės į savo gydytoją dėl konkrečių skiepų poreikio ir higienos rekomendacijų.

Daugiau žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.